Darbo rinkos mokymo centras
Suaugusių mokymo (tęstinio profesinio mokymo) tikslas – padėti asmeniui įgyti kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo, technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti kvalifikacijas. Suaugusiųjų mokymas organizuojamas lanksčiai, atsižvelgiant į besimokančiųjų turimas kompetencijas ir poreikius. Darbdaviai gali kreiptis su užsakymu parengti jų poreikius atitinkančias suaugusiųjų mokymo programas.
Darbo rinkos profesinis mokymas - profesinis mokymas, teikiantis asmenims didesnes profesines galimybes prisitaikyti prie naujos darbo rinkos situacijos, prie sparčiai kintančių rinkos poreikių. Savo esme tai priderinamasis prie darbo rinkos poreikių mokymas.
Darbo rinkos formalusis profesinis mokymas yra sudėtinė formaliojo suaugusiųjų švietimo dalis, skirta asmens turimai kvalifikacijai tobulinti, ją palaikyti ar įgyti darbdavio ar paties asmens pageidaujamas kompetencijas.
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos sistemoje veikia dešimt darbo rinkos mokymo centrų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Utenoje, turinčių filialus kituose miestuose.
Pagrindinės darbo rinkos mokymo centrų veiklos kryptys – suaugusiųjų profesinis mokymas, perkvalifikavimas, kvalifikacijos tobulinimas. Šios paslaugos suteikia žmogui galimybę išmokti naujo amato, pakelti profesinį lygį. Mokytis priimami darbdavių ir darbo biržų siųsti asmenys, taip pat savarankiškai besikreipiantys žmonės. Bedarbių mokymą finansuoja Lietuvos darbo birža iš „Užimtumo fondo“ lėšų, o savarankiškai atvykusiajam už mokslą reikia mokėti pačiam. Savo iniciatyva besimokantieji sudaro 13 proc., o daugumos asmenų mokymasis finansuojamas iš „Užimtumo fondo“ (42,2 proc.) arba darbdavių lėšomis (31,5 proc.).
Kasmet darbo rinkos profesinio mokymo centruose įvairius kursus ir profesinio mokymo programas pasirenka ir baigia per 33 tūkstančių asmenų. Iš jų jaunimas iki 25 metų sudaro 21 proc., o tai reiškia, kad per 7 tūkst. jaunų žmonių kiekvienais metais profesiją įgyja darbo rinkos mokymo centruose.
Mokymo centrai glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviais, ir tai didina baigusiųjų mokymo programas įsidarbinimo galimybes. Statistika byloja, kad per 70 proc. darbo rinkos mokymo programas baigusiųjų įsidarbina, o 60 proc. iš jų įsidarbina pagal darbo rinkos mokymo centruose įgytą profesiją.
Mokymo centruose taikomos įvairios mokymo formos – teorinis ir praktinis mokymas, laboratoriniai darbai ir vis populiarėjantis nuotolinis mokymas bei mokymasis eksternu.
Baigus mokymo programą, laikomi egzaminai. Sėkmingai juos išlaikiusieji gauna valstybės pripažintą kvalifikacijos pažymėjimą, kuris liudija apie suteiktą kvalifikaciją ar gebėjimą atlikti konkretų darbą.
Suaugusiųjų profesinio mokymo programos yra skirtos asmenims, turintiems pagrindinį (10 klasių) ar vidurinį (12 klasių) išsilavinimą. Mokytis priimami ne jaunesni kaip 18 metų asmenys, tačiau išskirtiniais atvejais priimami ir neturintys pagrindinio išsilavinimo bei jaunesni kaip 18 metų asmenys.
Mokymosi pagal darbo rinkos mokymo programas trukmė yra ne ilgesnė kaip 1 metai. Mokymosi trukmę lemia pasirinkta mokymosi programa.